Prof. habil. dr. Audris Kopustinskas, skaitydamas pranešimą „Mano darbai, susiję su biomedicinine inžinerija“ apžvelgė medicininės elektronikos formavimosi Lietuvoje pradžią ir technologinį kontekstą, kuriame vystėsi ši mokslo sritis. Profesorius prisiminė telemechanikos evoliuciją, ultragarso technologijų tyrimus bei medicininės elektronikos studijų programos kūrimą Kauno technologijos universitete, taip pat kalbėjo apie sparčių technologinių pokyčių, tarp jų ir kosminių programų įtaką elektronikos raidai.
Prof. habil. dr. Algimantas Kriščiukaitis pranešime „Tarpdisciplininių kompetencijų sinergija biomedicininių inovacijų ekosistemoje“ atskleidė biomedicininės inžinerijos vietą tarp sveikatos priežiūros pažangą lemiančių mokslų. Jis pristatė savo ir komandos pasiekimus neinvazinio sveikatos būklės vertinimo, dirgliųjų ląstelių elektrofiziologijos ir elektrinių reiškinių audiniuose tyrimų srityse bei dalijosi patirtimi iš eksperimentinių operacijų. Pranešime išryškėjo viena svarbiausių renginio minčių – reikšminga pažanga sveikatos priežiūros technologijose įmanoma ten, kur susitinka drąsūs ir kūrybiški medikai, elektronikai, fizikai, biofizikai, duomenų analitikai ir humanitarai.
Paskaitų ciklą užbaigęs prof. habil. dr. Arūnas Lukoševičius pranešime „Biomedicininės inžinerijos pagreičio variklis – dešimtmečiais kaupiamas įdirbis“ į jo įkurto Biomedicininės inžinerijos instituto raidą pažvelgė ir retrospektyviai, ir perspektyviai. Profesorius papasakojo apie Instituto veiklos ištakas, vizijos formavimąsi ir pirmųjų projektų suteiktą profesinį bagažą. Kartu kelti klausimai, kaip šiandien sparčiai besikeičiančioje aplinkoje sukauptus įgūdžius ne tik išsaugoti, bet ir nuosekliai gausinti. Vienu svarbiausių ilgalaikės sėkmės veiksnių įvardytas susitelkęs, motyvuotas ir kūrybingas Instituto kolektyvas, gebantis kaupti kompetencijas, dalytis žiniomis ir kurti naujas idėjas. Būtent žmonės, jų kompetencijos, bendradarbiavimas ir gebėjimas dalytis žiniomis sudaro pagrindą ilgalaikiam Instituto vystymuisi. Svarstant tolesnes plėtros galimybes, aptartos prioritetinės biomedicininės inžinerijos kryptys – multimodali stebėsena, sveikatos būklės prognozavimas ir prevencija, personalizuoti sprendimai bei vis plačiau moksliniuose tyrimuose taikomas dirbtinis intelektas. Diskusijoje svarstyta, kurios iš šių krypčių Institutui galėtų būti aktualiausios ir kaip ilgametę patirtį paversti pagrindu naujiems projektams bei strategiškai kryptingai veiklai.
Renginys tapo puikia proga įvertinti srities vystymąsi per žmonių, idėjų ir dešimtmečiais kauptos patirties prizmę – nuo pirmųjų medicininės elektronikos žingsnių iki šiuolaikinių personalizuotos sveikatos priežiūros ir dirbtinio intelekto sprendimų. Profesorių praktika parodo, kad šiandienos technologiniai pasiekimai nėra atsitiktiniai – už jų slypi ilgametis žmonių darbas, sukauptos žinios ir nuosekliai augintos kompetencijos. O gebėjimas šį įdirbį perduoti, plėtoti ir pritaikyti naujoms idėjoms tampa pagrindu rytojaus biomedicininėms inovacijoms.
