Pereiti prie turinio

KTU doktorantė kuria inovaciją širdies veiklos stebėsenai – išmanioji apyrankė parodys, ar nėra miokardo infarkto požymių

Svarbiausios | 2025-06-04

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirties priežastimi. Tarp šių ligų – miokardo infarktas, kuriai ankstyva diagnostika gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ar net mirčių. KTU doktorantė kuria dirbtinio intelekto sprendimus išmaniajai apyrankei, kuri padėtų laiku pastebėti pirmuosius miokardo infarkto požymius ir paskatintų laiku kreiptis į medikus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos instituto Elektros ir elektronikos studijų doktorantė Karolina Jančiulevičiūtė teigia, kad kai kurie pacientai, patyrę pirmuosius infarkto simptomus, delsia ir nesupranta, kad jų gyvybei gresia rimtas pavojus.

„Todėl ir gimė idėja, kad šią pavojingą ligą būtų galima atpažinti dėvint apyrankę. Toks įrenginys lengvai naudojamas namuose, o iškart pajutus simptomus, žmogus galės užsiregistruoti elektrokardiogramą ir pagal jos duomenis pasitikrinti, ar nėra požymių, būdingų miokardo infarktui“, – pasakoja K. Jančiulevičiūtė.

Infarkto atpažinimas išmaniąja apyranke

Karolina Jančiulevičiūtė
Karolina Jančiulevičiūtė

Ši miokardo infarktą padedanti atpažinti technologija kuriama pasinaudojant jau esama apyranke. Esminis skirtumas nuo jau rinkoje esančių apyrankių – įrenginys gali vienu metu registruoti dvi elektrokardiogramas. Jos naudojamos atpažinti ūminio miokardo infarkto, įvykstančio skirtingose širdies vietose, požymius.

„Bet kokie sprendimai, padedantys sutaupyti laiko ir greičiau atpažinti ligą ar suteikti gydymą – skatinami bei reikalingi. Be to, šiuolaikinė medicina jau kuris laikas nebeatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, medicinos personalas ieško būdų, kurie padėtų į profilaktiką ir simptomų stebėjimą įtraukti kuo daugiau išmanių priemonių. Tikiuosi, kad ir mano kuriama infarkto atpažinimo technologija taps įrankiu gelbėjančiu žmonėms gyvybes“, – pastebi K. Jančiulevičiūtė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 40–60 metų asmenims. Ji padeda įvertinti šių ligų riziką, tačiau dažnai to nepakanka, kad būtų išvengta rimtų, o kartais ir gyvybei pavojingų pasekmių.

„Džiugu, kad vis daugiau žmonių naudoja išmaniuosius sveikatos stebėsenos įrenginius – tai didina sąmoningumą, padeda stebėti savo sveikatos būklę bei jos pokyčius“, – teigia KTU doktorantė.

Duomenimis grįsta pagalba

K. Jančiulevičiūtė jau gali pasidžiaugti, kad turi reikalingą duomenų bazę, kuri buvo surinkta bendradarbiaujant su gydytojais kardiologais iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Dėvima technologija nedelsiant atpažinti ūminį miokardo infarktą: link taikymo ne ligoninės aplinkoje (DetectMI)“. Taip pat KTU doktorantė jau publikavo pirmąjį straipsnį, kuriame pateikia klinikinėje praktikoje naudojamos elektrokardiogramos atkūrimo rezultatus iš apyrankės duomenų.

Karolina Jančiulevičiūtė darbo vietoje
Karolina Jančiulevičiūtė darbo vietoje

Pasak K. Jančiulevičiūtės, kurdama naujas technologijas ji patirties semiasi ne tik laboratorijoje Lietuvoje, bet ir užsienyje. Studijuodama KTU doktorantūroje, mergina jau vyko į universitetą Italijoje, taip pat savo idėjomis dalijosi prestižinėje konferencijoje su mokslininkais iš viso pasaulio.

„Kitais metais vyksiu į stažuotę, kurioje dar labiau pagilinsiu žinias savo pasirinktoje temoje ir atliksiu susijusius darbus. Džiaugiuosi sprendimu studijuoti KTU doktorantūroje ir galimybe prisidėti prie reikšmingų tyrimų“, – priduria K. Jančiulevičiūtė.