Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Kasmet jos nusineša apie 17,9 mln. gyvybių – daugiau nei keturios iš penkių mirčių įvyksta dėl širdies smūgio (miokardo infarkto) ar insulto, o trečdalis jų ištinka žmones, nesulaukusius 70 metų.
Europoje šios ligos nusineša daugiausia gyvybių iš visų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) regionų. Todėl Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos institutas (KTU BMII) kartu su tarptautiniais partneriais ėmėsi ambicingo tikslo – pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) diagnostikos ir gydymo praktiką visoje Europoje.
Šiam tikslui įgyvendinti pradėtas CVDLINK projektas – „Federalinė realaus pasaulio duomenų šaltinių panaudojimo paradigma širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai, prognozei ir rizikos vertinimui palengvinti“. Jis subūrė 19 organizacijų iš 10 Europos šalių ir Izraelio, o projekto biudžetas siekia 9,7 mln. eurų.
Ne visos ligos – dažnos
KTU BMII direktorius profesorius Vaidotas Marozas teigia, kad dirbtinio intelekto (DI) revoliuciją įgalino internetas ir milžiniški sukaupti duomenų kiekiai.
„Skaičiuojama, kad šiuo metu internete yra sukaupta apie 180 zetabaitų duomenų, o kasdien jų padaugėja dar maždaug 463 eksabaitais. Ypač daug duomenų pasaulyje generuoja sveikatos apsaugos sistemos – medicininiai signalai ir vaizdai, genetiniai ir biocheminiai rodmenys, ligos istorijos, aprašymai ir kiti sveikatos įrašai. Šie duomenys yra itin vertingi mokant DI modelius: kuo daugiau kokybiškos informacijos jie gauna, tuo tikslesnius diagnostinius patarimus gali teikti gydytojams“, – sako jis.
Tačiau ne visos ligos yra dažnos. Kai kuriais atvejais tam tikra liga vienoje ligoninėje užregistruojama vos keliems pacientams per metus. Norint sukurti pakankamai tikslų DI modelį, tokiais atvejais ligoninės ar net visos valstybės turi bendradarbiauti.