Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje tarptautinėje biomedicininės inžinerijos konferencijoje buvo galima susipažinti su Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkų atliekamais tyrimais skirtais marškinėliams, kurie gali pranešti apie gresiantį insulto pavojų.
KTU Biomedicininės inžinerijos instituto doktorantas Andrius Petrėnas kartu su kolegomis kuria širdies monitoringo sistemą, kuri atpažintų trumpalaikius prieširdžių virpėjimo epizodus ir laiku paskyrus gydymą sumažintų gresiantį smegenų insulto pavojų. „Prieširdžių virpėjimu laikomi ne trumpesni nei 30 s aritmijos epizodai, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad net ir trumpesni prieširdžių virpėjimo epizodai gali didinti krešulių susidarymo riziką. Mūsų sukurtas metodas geba patikimai atpažinti net ir ypač trumpus, kelių sekundžių trukmės, epizodus“, – pasakoja A. Petrėnas. Prieširdžių virpėjimas yra progresuojanti liga ir pradžioje trumpi, reti ir savaime nutrūkstantys prieširdžių virpėjimo epizodai laikui bėgant ilgėja ir sunkiau pasiduoda terapijai. Dėl nepilnai pasišalinančio kraujo kairiajame prieširdyje gali susidaryti krešuliai, kurie patekę į smegenis gali sukelti insultą. Yra nustatyta, kad prieširdžių virpėjimas insulto riziką padidina 5 kartus. Todėl yra didelis poreikis aptikti aritmiją kuo anksčiau, kol dar liga neprogresavo ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, krešulių susidarymo galimybę mažinančius vaistus.
KTU BMII mokslininkai šiuo metu dirba ties projektu, kuriuo bandoma integruoti širdies veiklos stebėsenos sistemą į išmaniuosius marškinėlius. Tokius marškinėlius galėtų dėvėti padidintos rizikos grupei priklausantys žmonės, pavyzdžiui, senyvi, sergantys diabetu ar kitomis širdies ligomis. Marškinėliai siųstų pranešimą į išmaniųjų telefoną, ar kitą prietaisą, kuris pagal specialų A. Petrėno su kolegomis sukurtą algoritmą, išanalizuotų situaciją ir praneštų ar yra pavojus.
„Tokios patogios monitoringo sistemos kol kas nėra, o mūsų sukurtas metodas gerai aptinka net ir trumpiausius prieširdžio virpėjimo epizodus. Gydytojams tai būtų puiki pagalba atpažįstant simptomus dar iki tol, kol liga pasiekė kritinį lygį“, – teigia KTU biomedicinos inžinerijos doktorantas A. Petrėnas.
