Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkai džiaugiasi pristatydami sėkmingai kartu su Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikomis įgyvendintą projektą, kurio metu išvystė pacientų netrukdančią stebėsenos technologiją, skirtą identifikuoti ir valdyti individualius prieširdžių virpėjimą provokuojančius veiksnius.
Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias širdies ritmo sutrikimas (aritmija), diagnozuotas 33 milijonams žmonių pasaulyje. Skaičiuojama, jog dėl sparčiai senėjančios visuomenės šios ligos mastas per artimiausius dešimtmečius padidės 2 kartus.
Todėl svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti prieširdžių virpėjimą, nes ilgainiui jis gali tapti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų insultas priežastimi. Įprastai liga pradžioje pasireiškia savaime nutrūkstančiais epizodais, vadinamais „paroksizminiais epizodais“, kurių savalaikis atpažinimas atveria galimybes prisidėti prie gydymo nemedikamentinėmis priemonėmis.
Jau sukurta išmanioji apyrankė
Kiekvienam pacientui šie epizodai gali pasireikšti skirtingai: vienam pacientui gali trukti trumpą laiką ir pasikartoti retai, kitam gali būti ilgesni ir dažnesni. Negydomas prieširdžių virpėjimas ilgainiui išsivysto į nuolatinį, kai gydymo priemonės tampa mažai efektyvios.
KTU Biomedicininės inžinerijos institutas (KTU BII) jau daugiau nei 10 metų dirba prieširdžių virpėjimo stebėsenos technologijų vystymo srityje, kas leidžia siūlyti pasauliniu mastu naujus technologinius sprendimus.
Iki šiol gydytojams trūksta technologijų, leidžiančių individualiai vertinti aritmiją provokuojančius veiksnius. Išmaniąją apyrankę su prieširdžių virpėjimą identifikuoti gebančiu algoritmu KTU BII mokslininkai tobulina jau ne vienerius metus. Ši apyrankė kartu su kitais prietaisais buvo naudojama įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „TriggersAF“.
Projekto tikslas buvo sukurti ir ištirti metodus, leidžiančius pacientams identifikuoti individualius aritmiją provokuojančius veiksnius. Iš mokslinės literatūros žinoma, kad kai kuriems pacientams prieširdžių virpėjimo epizodus provokuoja tam tikri iš principo modifikuojami veiksniai, tokie kaip alkoholis, padidintas fizinis aktyvumas, stresas, miego sutrikimai. Individualių veiksnių nustatymas ir jų vengimas leistų nemedikamentinėmis priemonėmis prisidėti prie aritmijos valdymo.
Kadangi projektas sprendžia klinikinę problemą buvo svarbu komandoje turėti klinikinę patirtį turinčius medikus, kurie su prieširdžių virpėjimu susiduria kiekvieną dieną. Vienas iš jų – VU Santaros klinikų kardiologas Justinas Bacevičius.
„Bendrai ligoninėje susiduriame su labai skirtingais prieširdžių virpėjimo pacientais, tačiau galima išskirti du pagrindinius pacientų tipus. Vieni yra vyresni turintys antsvorio, sergantys cukriniu diabetu, hipertenzija ar miego apnėja. Kiti – absoliučiai priešingi pacientai, dažnai jauni žmonės, kurie profesionaliai sportuoja, yra karjeristai ar scenos žmonės, patiriantys daug streso. Ką jau dabar pavyko pastebėti iš pirmųjų ištirtų pacientų, tai kad yra ryšys tarp aritmijos atsiradimo ir miego sutrikimų. Įdomiausia tai, kad pacientams, kuriems net nėra nustatyta miego apnėja, identifikavome sąryšį tarp knarkimo miego metu ir prieširdžių virpėjimo atsiradimo ryte ar kiek vėliau tą pačią dieną“, – pasakoja kardiologas.
Iki šiol tokių tyrimų nebuvo
Kadangi iki šiol nebuvo objektyvių metodų, leidžiančių individualiems pacientams identifikuoti aritmijos įtakos veiksnius, tokį metodą pasiūlė KTU BII mokslininkai bendradarbiaudami su VU Santaros klinikų kardiologais ir ilgamečiu partneriu Leif Sörnmo iš Lundo universiteto Švedijoje. Siūlomas metodas remiasi prielaida, kad aritmiją apibūdinantys parametrai, tokie kaip santykinė aritmijos trukmė, išauga po aritmiją provokuojančio veiksnio.
