Projektas „Paroksizminio prieširdžių virpėjimo asmeninės aritmogeninės grandinės iššifravimo paradigmos naudojant dėvimus įrenginius kūrimas (decipherAF)“ padės mokslininkams geriau suprasti prieširdžių virpėjimą inicijuojančius mechanizmus. Projekto tikslas – sukurti laisvai prieinamus algoritminius įrankius, skirtus šifruoti asmenines pacientų aritmogenines grandines paroksizminio prieširdžių virpėjimo atvejais. Projektas padės atsakyti į klausimus su kuriais susiduriama bandant suprasti atskirų pacientų aritmogenines grandines: koks kelias nuo provokuojančio veiksnio iki prieširdžių virpėjimo epizodų atsiradimo? Kaip turėtų būti iššifruotos aritmogeninės grandinės, atsižvelgiant į tai, kad provokuojantis veiksnys pasireiškia ne klinikinėje aplinkoje?
Reaguojant į pasaulines tendencijas, skatinančias suprasti prieširdžių virpėjimą inicijuojančius mechanizmus, projekte „decipherAF“ siekiama sukurti dėvimomis technologijomis pagrįstą būdą, skirtą iššifruoti atskirų pacientų aritmogenines grandines. Tai bus naujas sprendimas, leisiantis kiek įmanoma atidėti prieširdžių virpėjimo medikamentinį gydymą, sutelkiant dėmesį tikslinius paciento elgsenos pokyčius.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia: decipherAF
Projektas „Neinvaziniai širdies ir inkstų funkcijos stebėsenos metodai širdies nepakankamumu sergantiems pacientams (healtHFulness)“ skirtas sukurti neinvazinius metodus, padėsiančius gydytojams įvertinti širdies nepakankamumu sergančių pacientų būklę. Širdies nepakankamumu serga apie 64,3 milijono žmonių visame pasaulyje ir prognozuojama, kad šis skaičius didės senstant visuomenei. Ši liga yra susijusi su dideliu mirtingumu, todėl pacientams reikia reguliarių tyrimų ir gydytojo įvertinimo, o tai labai apkrauna sveikatos priežiūros sistemą. Dvi dažniausios širdies nepakankamumo komplikacijos: hemodinaminė perkrova ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas yra besimptomės, tol, kol prireikia pacientą hospitalizuoti, o tai neleidžia laiku įgyvendinti gyvybę gelbstinčių terapijų. Fiziologiniai širdies ir inkstų funkcijos žymenys, tokie kaip elektrolitų svyravimai ir kūno skysčių pokyčiai yra ankstyvi perkrovos pasireiškimai ir gali būti tinkamas būdas stebėti širdies nepakankamumo progresavimą.
Projekto vadovas dr. Andrius Rapalis pastebi, kad iš biosignalų gauti fiziologiniai parametrai gali netiesiogiai pakeisti biožymenis ir kitus patofiziologinius pokyčius, susijusius su blogėjančia ŠN būkle, o tai atvertų galimybę ligos būklę stebėti už gydymo įstaigos ribų.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia: healtHFulness
Projektas „Priemonių ir technologijų poinsultinei reabilitacijai plėtra ir integravimas į klinikinę praktiką“ sieks sukurti naujas technologijas, kurios, padidintų poinsultinės reabilitacijos efektyvumą. Sukurta sistema bus naudojama teikti kineziterapinės reabilitacijos eigos bei žmogaus raumenų sistemos objektyvaus vertinimo paslaugas.
Galvos smegenų insultą kasmet patiria daugiau kaip 12 milijonų žmonių. Vertinama, kad insultas yra viena pagrindinių suaugusiųjų ilgalaikio neįgalumo priežasčių. Siekiant spręsti poinsultinės reabilitacijos poreikius bei problemas projekto metu bus siekiam sukurti poinsultinės reabilitacijos eigos objektyvizavimo sistemą kineziterapinei laisvo kybojimo įrangai ir susijusius poinsultinės reabilitacijos sprendimus bei klubo sąnario egzoskeletą vaikščiojimo reabilitacijai pacientams su hemipareze.
Pasak projekto vadovo, dr. Dariaus Jegelevičiaus, „reabilitacijos optimizavimas, suteikiant gydytojams, slaugytojams ir pacientams galimybes naudotis šiuolaikiškomis išmaniosiomis priemonėmis, pacientų įtraukties didinimas gali padėti pagerinti reabilitacijos rezultatus ir sumažinti slaugai reikalingus žmogiškuosius išteklius ir finansines išlaidas“.
Daugiau informacijos apie projektą rasite ČIA.
