Renginys subūrė mokslininkus bei studentus iš Lietuvos ir užsienio, siekiant aptarti naujausius biomedicininės inžinerijos pasiekimus ir jų taikymą praktikoje.
Renginį atidarė prof. dr. hab. Piotr Augustyniak iš AGH technologijos universiteto (AGH University of Science and Technology, Krokuva, Lenkija), pristatydamas inovatyvų tyrimą „Širdies ritmo stebėsena be kontakto naudojant droną ir videopletismografiją“ (angl. „Touchless Heart Rate Monitoring from a Drone using Videoplethysmography”). Jis aptarė galimybes nuotoliniu būdu matuoti žmogaus širdies ritmą naudojant bepiločius orlaivius ir videopletismografijos metodus, kurie gali būti pritaikomi ekstremaliose situacijose ar gelbėjimo operacijose. Profesorius paskaitoje atskleidė galimybes nuotoliniu būdu matuoti žmogaus širdies ritmą iš skrydžio metu filmuotos vaizdo medžiagos naudojant videopletismografiją, kartu su odos aptikimo, žmogaus pozos atpažinimo ir vaizdo stabilizavimo metodais. Tyrimo metu, bepilotis orlaivis (dronas), aprūpintas vaizdo kamera, užfiksavo dešimt vaizdo įrašų segmentų, kuriuose savanoriai laisvai vaikščiojo ir bėgiojo natūraliame apšvietime. Buvo taikyti įvairūs metodai žmogaus vaizdui aptikti, sekti ir stabilizuoti judesio metu. Širdies ritmas buvo apskaičiuojamas pasitelkus kelis videopletizmografijos metodus, o tyrimo rezultatai pripažinti tinkamais bekontakčiam žmogaus pulso matavimui naudojant droną su įmontuota kamera. Šis metodas užpildo spragą tarp dėvimų širdies ritmo perdavimo įrenginių ir avarinių širdies ritmo registratorių, ir gali būti naudingas treniruočių metu ar gelbėjimo situacijose kalnuose, vandenyje, nelaimių ar karo zonose.
Antrąjį pranešimą skaitė dr. Kristjan Pilt iš Talino technologijos universiteto (Tal Tech, Estija), kuris dalijosi patirtimi apie biomedicininės inžinerijos taikymą gerinant žmonių sveikatą ir gerovę. Jis pabrėžė tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą kuriant pažangias sveikatos priežiūros technologijas. Mokslininkas savo pranešime pristatė Tal Tech Sveikatos technologijų katedros tyrimų temas, daugiausia dėmesio skyrė psichologinio streso lygio ir arterijų standumo tyrimams apžvelgti. Dr. Kristjan Pilt taip pat pasidalijo patirtimi dirbant su arterijų standumo vertinimo metodologijomis, taikant fotopletismografiją ir bangų formų analizę, bei metodų pritaikymu įvairiose srityse.
Po kavos pertraukėlės, prof. dr. Julius Griškevičius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech, Biomechanikos inžinerijos katedra) pristatė pranešimą „Biomechaninių tyrimų pavertimas kasdieniais sprendimais: svarbiausi akcentai iš Vilnius Tech“ (ang.”Transforming Biomechanical Research into Everyday Solutions: Highlights from Vilnius Tech”). Jis dalijosi mokslinėmis įžvalgomis, kaip biomechanikos inžinerija leidžia pažangius mokslinius tyrimus paversti praktiniais sprendimais ir tiesiogiai prisideda prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, nes leidžia pažangius mokslinius tyrimus paversti praktiniais sprendimais. Profesorius pristatė Biomechanikos inžinerijos katedros mokslininkų patirtį kuriant inovatyvius sprendimus sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir pagalbinių technologijų srityse bei jų pritaikymą kasdienėje žmogaus veikloje, sprendžiant realius iššūkius.
Simpoziumas suteikė platformą dalyviams aptarti naujausias biomedicinos inžinerijos tendencijas, pasidalinti tyrimų rezultatais ir užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Renginys pabrėžė, kaip svarbu integruoti mokslo pasiekimus į praktinius sprendimus, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.
