Sveikiname Vilmą Pluščiauskaitę, kuri 2025 m. balandžio 11 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Asmeninių paroksizminio prieširdžių virpėjimo trigerių identifikavimo metodas“ (angl. ‘A Method for Identifying Personal Triggers of Paroxysmal Atrial Fibrillation’). Moksliniai vadovai: dr. Andrius Petrėnas (2023–2024 m.), dr. Andrius Rapalis (2020–2023 m.).
Daktaro disertacijoje nagrinėjamos kliniškai svarbios mokslinės-technologinės problemos, susijusios su potencialių prieširdžių virpėjimo trigerių identifikavimu fiziologiniuose signaluose ir jų ryšio su prieširdžių virpėjimo pasireiškimu įvertinimu individualiam pacientui. Elektrokardiogramos ir pagreičio signalai disertacijoje naudojami nuo laiko priklausomiems parametrams, kurių specifinės slenkstinės vertės naudojamos potencialiems trigeriams identifikuoti, apskaičiuoti. Pasiūlytas kiekybinis prieširdžių virpėjimo trigerių ir prieširdžių virpėjimo epizodų pasireiškimo ryšio stiprumo įvertinimo būdas, kuris remiasi santykinės prieširdžių virpėjimo trukmės prieš ir po potencialaus trigerio vertinimu. Taip pat pasiūlytas modelis, skirtas trigerio paveiktiems prieširdžių virpėjimo epizodų pasireiškimo profiliams simuliuoti, kuris vertingas tiriant ryšio vertinimo metodus.
Vilma jau dalyvavo 4 nacionaliniuose projektuose, 1 tarptautiniame projekte ir 2 MTEP kontraktuose su verslu, paskelbė 2 straipsnius su citavimo indeksu, 2 konferencinius straipsnius, skaitė 2 pranešimus tarptautinėse konferencijose ir vienoje nacionalinėje konferencijoje. Taip pat, ji yra bendraautorė tarptautinėje patento paraiškoje. Vilmos Pluščiauskaitės pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: sąryšio įvertinimo, tarp potencialių prieširdžių virpėjimą provokuojančių veiksnių ir aritmijos epizodų atsiradimo, metodų kūrimas, tyrimai ir klinikiniai taikymai.
Su disertacija galima susipažinti čia ir KTU bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).
Džiaugiamės Vilmos pasiekimais ir linkime sėkmės tolimesnėje mokslinėje karjeroje!
