Senatvinio silpnumo sindromas (SSS) tampa svarbiu senėjančios visuomenės sveikatos iššūkiu. SSS turi 17 %, o ankstyvos SSS stadijos būdingos net iki 60 %
vyresnių nei 65 m. žmonių. Dėl sumažėjusio fiziologinio rezervo SSS pacientai jautriau reaguoja į ūmines ligas ir lėtunių ligų paūmėjimo atvejus, jiems
atliekamas chirurgines intervencijas lydi ilgesnis sveikimas ir didesnis komplikacijų dažnis. Ankstyvosios SSS stadijos kliniškai grįžtamos, todėl laiku
atpažinus SSS ir paskyrus tinkamą fizinio treniravimo programą, būtų galima pristabdyti SSS progresą. Deja, esami testais ir klausimynais pagrįsti metodai
nepakankamai jautrūs siekiant nustatyti ankstyvąsias SSS stadijas ir stebėti SSS dinamiką fizinio treniravimo eigoje. Sisteminė apžvaga parodė, kad SSS
pacientai siejami su pablogėjusia autonominės nervų sistemos (ANS) funkcija, todėl jiems sunkiau išlaikyti homeostazę veikiant kasdieniams fiziniams
stresoriams (pvz., lipimui laiptais, keičiantis kūno padėčiai). Keliame hipotezę, kad laiku pastebėjus ANS apibūdinančių parametrų nuokrypį nuo normos,
būtų galima atpažinti ankstyvąją SSS stadiją, o ilgalaikė parametrų dinamikos stebėsena būtų naudinga vertinant terapinių priemonių efektyvumą.
FrailHeart projektu siekiame sukurti paciento kasdienės veiklos nevaržančias ilgalaikės stebėsenos dėvimas technologijas, skirtas tirti ANS apibūdinančių
parametrų ir SSS požymių dinamiką, veikiant kasdienei veiklai būdingiems fiziniams stresoriams. Į tyrimą bus įtraukti širdies ir kraujagyslių ligomis
sergantys pacientai, kuriems SSS bus įvertintas remiantis klinikine metodika. Stebėsena bus vykdoma LSMU ligoninės Kauno klinikų Kulautuvos
reabilitacijos ligoninėje (iki 20 dienų) ir tęsiama ambulatoriškai pacientų namuose. Projekto rezultate tikimasi, kad sukurtos kasdienės veiklos
nevaržančios stebėsenos technologijos ir įgytos žinios bus vertingos personalizuojant SSS pacientų fizinio treniravimo namuose programas.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto rezultatai:
Projekto metu bus sukurta:
1. Autonominės nervų sistemos funkcijos parametrų ilgalaikės stebėsenos įterptiniai algoritmai, tinkami integruoti į mažos galios dėvimus įrenginius.
2. Senatvinio silpnumo sindromo požymių ir kasdienių fizinių stresorių automatinio atpažinimo ir stebėsenos algoritmai.
3. Personalizuotos fizinio treniravimo pacientų namuose metodikos koncepcija, taikant dėvimas ilgalaikės stebėsenos technologijas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020-06-01 - 2022-04-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO LIGONINĖ KAUNO KLINIKOS
