Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 10000 smegenų insulto atvejų, iš kurių 80 % yra išeminio pobūdžio. Trečdalis išeminių insultų siejami su prieširdžių virpėjimu (PV). Dar 25 % išeminių insultų yra neišaiškintos priežasties, tačiau daugėja įrodymų, kad besimptomis PV gali būti susijęs su šiuo insulto tipu. Laiku nustačius PV ir paskyrus kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus); trombembolinio insulto ir kitų embolinių įvykių rizika sumažėja dviem trečdaliais. Naujausių tyrimų duomenimis, kiti prieširdžiuose kylantys ritmo sutrikimai taip pat gali būti susiję su padidėjusia PV išsivystymo tikimybe ir padidėjusia insulto rizika. Šie ritmo sutrikimai dažnai progresuoja į sudėtingesnes aritmijos formas, ilgainiui sukelia negrįžtamą tachikardijos indukuotą kardiomiopatiją bei širdies nepakankamumą, todėl siekiant išvengti komplikacijų, svarbu atpažinti aritmiją kuo ankščiau, paskirti gydymą ir stebėti progresą. Kadangi pradinėse stadijose prieširdžių aritmijos pasireiškia retais trumpalaikiais epizodais, būtinas ilgalaikis ligonių stebėjimas. Deja, esama ilgalaikės prieširdžių aritmijos stebėsenos įranga yra brangi ir invazinė arba nepatogi dėvėti, todėl reikia technologinių sprendimų, užtikrinančių pacientui netrukdančią ilgalaikę stebėseną. Pradinių aritmijos epizodų atpažinimas yra svarbus ir mokslinių tyrimų prasme – savalaikis atpažinimas ir progreso stebėsena atvertų galimybes kiekybiškai charakterizuoti epizodų išsibarstymą laike bei būtų naudingas ieškant priežastinių ryšių su sudėtingomis komplikacijomis. Projekto eigoje sukurta pacientui netrukdančia įranga fiziologinius signalus numatoma registruoti ne trumpiau nei 1 mėn., registravimą pradedant Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose ir tęsiant ambulatoriškai. Tikimasi, kad sukurtos pacientui netrukdančios ilgalaikės prieširdžių aritmijų stebėsenos technologijos leis geriau suprasti aritmijos progresavimo į sudėtingesnes stadijas dėsnius ir padės ištirti jų ryšius su komplikacijomis.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto rezultatai:
Projekto metu bus sukurti signalų apdorojimo algoritmai ir aparatinės bei programinės įrangos sistema leidžianti ilgą laiką netrukdančiu būdu (išmaniąja apyranke) stebėti poinsultinės būklės pacientus siekiant nustatyti ar jie neserga gretutine pavojinga liga – prieširdžių virpėjimo aritmija. Sukurtą sistemą planuojama patentuoti Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure bei aprašyti 3 moksliniuose straipsniuose su citavimo indeksu.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-10-02 - 2019-12-31
Projekto koordinatorius: Vilniaus universitetas
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas
