Monika Butkuvienė, sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, 2023 m. vasarį laimėjo konkursą Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojos pareigoms. Monikos pagrindinės mokslinės veiklos kryptys – prieširdžių virpėjimo aritmijos charakterizavimo metodų kūrimas, tyrimai ir klinikiniai taikymai.
Jaunoji biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkė kelią Kauno technologijos universitete pradėjo 2012 metais, pasirinkdama „Biomedicininės elektronikos“ bakalauro studijų programą. Ši programa buvo išskirtinis tarpdisciplininis pasirinkimas tuometiniame Lietuvos universitetų pasiūlymų kontekste, todėl Monika susidomėjo galimybe derinti biomedicinos ir technologijų sritis. Monikos nuomone, tarpdisciplininės studijos yra puikus pasirinkimas abiturientams, kurie, rinkdamiesi specialybę, dar nėra visiškai apsisprendę ir nori suderinti kelias juos dominančias sritis.
Nuoseklios studijos, kruopštus darbas ir visa supanti aplinka paskatino Moniką rinktis mokslininkės kelią:
Nors kartais abejoju, ar aš pasirinkau mokslinį darbą, ar mokslinis darbas pasirinko mane – doktorantūros studijos buvo tęsinys to, ką pradėjau bakalauro ir magistro studijose. Galimybė dirbti moksliniuose projektuose, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose bei vizituose Lundo universitete Švedijoje prisidėjo prie to, kokia tyrėja esu dabar. Svarbiausia yra tai, kad doktorantūros studijos padėjo užaugti ne tik kaip tyrėjai, bet ir kaip asmenybei.
Nuo 2017 m. Monika Butkuvienė dalyvavo 5 nacionaliniuose projektuose ir 2 MTEP kontraktuose su verslu, paskelbė 6 straipsnius su citavimo indeksu, 5 konferencinius straipsnius, skaitė 3 pranešimus tarptautinėse konferencijoje ir vienoje nacionalinėje konferencijoje. Taip pat, ji yra bendraautorė 2 nacionaliniuose patentuose ir 7 tarptautinėse patentų paraiškose.
Monika dėkinga savo moksliniam vadovui, kurio pagalba neleido pasiklysti šiame augimo kelyje. Asmeninis efektyvumas, turininga patirtis ir kolegų palaikymas leidžia Monikai sėkmingai tęsti suplanuotus darbus:
Su iššūkiais susiduriu kiekvieną dieną, bet tuo ir žavus mokslinis darbas – jis skatina nuolatos tobulėti ir ieškoti sprendimų. Nuo mokslinių tyrimų iki realios pagalbos žmonėms yra nemažas kelias, tačiau atlikdama tyrimus visada galvoju apie jų naudą pacientams, visuomenei, gydytojams. Šiuo metu, be mokslo darbuotojos pareigų, dirbu Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamame projekte „TriggersAF”. Projektu siekiama sukurti ir išvystyti netrukdančią stebėsenos technologiją, kuri padėtų pacientams valdyti protarpiais atsirandantį širdies ritmo sutrikimą nevartojant medikamentų ir keičiant gyvenimo būdą, kuris padėtų išvengti širdies ritmo sutrikimą sukeliančių veiksnių. Projekto rezultatai yra svarbūs tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu – sukurta technologija leis gydytojams vertinti pacientų būklę nuotoliniu būdu, o pacientai bus aprūpinti ant riešo dėvimais prietaisas, kas užtikrins nuolatinę širdies ritmo sutrikimo stebėseną. Tokia stebėsena leis gydytojams stebėti pacientui individualius veiksnius, provokuojančius širdies ritmo sutrikimus, bei efektyviau prognozuoti ligos eigą.
Monikos indėlis šiame projekte susijęs su prieširdžių virpėjimo profilių charakterizavimu, taip pat nemažą darbo dalį apima prieširdžių virpėjimo aritmijos atpažinimo algoritmų tyrimas, jų tinkamumo ilgalaikiams aritmijos profiliams gauti vertinimas. Šis tyrimas svarbus siekiant įvertinti, ar esamos technologijos yra pasiruošusios charakterizuoti prieširdžių virpėjimo profilius, bei siekiant identifikuoti galimas dėvimų technologijų ir atpažinimo algoritmų tobulinimo kryptis.
Džiaugiamės Monikos profesionalumu ir veržlumu, ir linkime didžiausios sėkmės moksliniame darbe!
