Pereiti prie turinio

Biomedicininės inžinerijos institutas

Magistro baigiamųjų darbų tematikos

Inerciniai jutikliai yra mikroelektromechaninės sistemos, susidedančios iš akcelerometro, giroskopo ir magnetometro. Šie vis plačiau taikomi jutikliai, leidžia sekti kūno orientaciją ir padėtį erdvėje. Yra daug inerciniais jutikliais registruojamų duomenų apdorojimo metodų, skirtų paciento judesiams sekti, kurių kiekvienas turi savų privalumų ir trūkumų. Baigiamajame darbe tirsite ir tobulinsite algoritmus jutiklio orientacijai nustatyti, bei lyginsite jų veikimo charakteristikas. Tai leis išvengti klaidingų duomenų registruojant ir atvaizduojant realius paciento galūnių judesius.

Literatūra 

Jucevičius, M. (2023). Development and investigation of a method for direct and continuous jaw motion monitoring. Kauno technologijos universitetas.

Vadovas

Dr. Mantas Jucevičius, Fiziologinės stebėsenos sistemų laboratorija.

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; informatikos inžinerija; mechanikos inžinerija; fizika.

Video kameros, turinčios integruotus dirbtinio intelekto skaičiavimams pritaikytus procesorius, leidžiančius realiu laiku apdoroti registruojamą vaizdą, pritaikomos industrijoje, identifikuojant objektus ant gamybos linijų. Fiziologinės stebėsenos sistemų laboratorijoje turėsite galimybę įvaldyti šią sparčiai augančią technologiją ir panaudoti ją kuriant ankstyvo perspėjimo sistemą, padėsiančią užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams klinikinėje aplinkoje.

Literatūra

Lindroth, H., Nalaie, K., Raghu, R., Ayala, I. N., Busch, C., Bhattacharyya, A., Moreno Franco, P., Diedrich, D. A., Pickering, B. W., & Herasevich, V. (2024). Applied Artificial Intelligence in Healthcare: A Review of Computer Vision Technology Application in Hospital Settings. Journal of imaging, 10(4), 81.

Vadovas

Dr. Mantas Jucevičius, Fiziologinės stebėsenos sistemų laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; informatikos inžinerija; mechanikos inžinerija; fizika.

Kraujotakos procesai venose yra apie septynis kartus mažiau tyrinėti nei procesai arterijose. Viena to priežasčių – natūraliai silpna ir nereguliari kraujo tėkmė venose, kurią be papildomų (išorinių) intensyvinimo poveikių yra per daug sudėtinga patikimai aptikti. Tyrimo idėja yra tyrinėti kraujo tėkmės nuosrūvius iš kojos į kūną, pasitelkiant ultragarsinį Doplerį, kai kojos žemutinės dalies (pvz. blauzdos) audiniai paveikiami mechaniniu poveikiu. Tyrimas numatomas atlikti naudojant  ultragarsinį skenerį bei bendradarbiaujant su skenerio gamintojais, Lietuvos sveikatos mokslo universitetu bei kitais tarptautinio projekto „ThrombUS+” partneriais.

Literatūra

Makūnaitė, M. (2021). Investigation of tisuue endogenous pulsations for ultrasounds elastography: doctoral dissertation : technological sciences, electrical and electronic engineering (T 001). Kauno technologijos universitetas.

Vadovas

Dr. Rytis Jurkonis, Medicininio vaizdinimo laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; informatikos inžinerija; matematika.

Didėjant nešiojamų prietaisų ir išmaniųjų jutiklių prieinamumui, atsiveria galimybės gauti asmeninius duomenis, kurie gali būti naudojami asmens sveikatai, elgesiui ir veiklai stebėti. Šioje temoje pagrindinis dėmesys skiriamas individualizuoto stebėjimo algoritmų kūrimui ir tobulinimui, naudojant metodus nuo skaitmeninio signalo apdorojimo iki mašininio mokymosi. Tikslas yra sukurti patikimus ir veiksmingus algoritmus, galinčius apdoroti įvairius duomenis, kad būtų galima teikti įžvalgas, pritaikytas individualiems vartotojams. Šioje temoje studentai turės sukurti ir įdiegti naujus individualizuoto sveikatos būklės ar elgesio stebėjimo algoritmus arba patobulinti esamus, taip pat sukurti metodus integruoti duomenis iš kelių šaltinių (pvz., elektrokardiogramos monitorių, akcelerometrų).

Literatūra 

Paliakaitė, B. (2018). Prieširdžių virpėjimo f bangų dažnio vertinimas ambulatoriniuose signaluose. Kauno technologijos universitetas.
Galimi vadovai

Prof. Vaidotas Marozas, Biosignalų analitikos laboratorija
Dr. Andrius Petrėnas, Biosignalų analitikos laboratorija
Dr. Andrius Sološenko, Biosignalų analitikos laboratorija
Dr. Daivaras Sokas, Biosignalų analitikos laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; informatikos inžinerija; matematika.

Fiziologinių procesų modeliavimas svarbus vykdant mokslinius tyrimus, tobulinant diagnostikos priemones ir įgalinant individualizuotą gydymą. Šioje tematikoje pagrindinis dėmesys skiriamas fiziologinių procesų modeliams kurti ir tobulinti, siekiant analizuoti fiziologinius reiškinius, kurie atsispindi biosignaluose. Naudojant skaitmeninio signalo apdorojimo ir mašininio mokymosi metodus, tikslas yra sukurti modelius, kurie galėtų būti naudojami analizuojant ir suprantant fiziologinius procesus, išgaunant kliniškai reikšmingą informaciją arba generuojant įvairiarūšes duomenų bazes, pvz., skirtas mašininio mokymosi modeliams apmokyti. Šioje tematikoje studentai kurs, įgyvendins ir validuos naujus modelius arba patobulins esamus, kad imituotų fiziologinius procesus, pvz., susijusius su širdies ir kraujagyslių veikla, daugiausia dėmesio skirdami modeliu pagrįstam duomenų parametrizavimui.

Literatūra

Šimaitytė, M. (2018). Paroksizminio prieširdžių virpėjimo epizodų pasiskirstymo laike parametrizavimas. Kauno technologijos universitetas.
Galimi vadovai

Prof. Vaidotas Marozas, Biosignalų analitikos laboratorija
Dr. Andrius Petrėnas, Biosignalų analitikos laboratorija
Dr. Monika Butkuvienė, Biosignalų analitikos laboratorija
Dr. Daivaras Sokas, Biosignalų analitikos laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; informatikos inžinerija; mechanikos inžinerija; fizika.

Ultragarsinis tyrimas yra vienas svarbiausių neinvazinių navikų diagnozavimo ir onkologinio
gydymo eigos stebėjimo tyrimų, nešantis specifinę, kitiems vaizdinimo būdams neprieinamą
informaciją. Nepaisant tyrimo būdų pažangos, vis dar sunku numatyti onkologinio gydymo
rezultatus. Bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikomis, darbe numatoma plėtoti ultragarsinių vaizdų apdorojimo ir analizės metodus, retrospektyviai panaudojant gydytojų sukauptą intraokulinių auglių vaizdų duomenų bazę.

Literatūra

Vadovas
Doc. Dr. Darius Jegelevičius, Medicininio vaizdinimo laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; informatikos inžinerija; matematika; fizika.

Kineziterapeuto darbas daugeliu atvejų yra paremtas subjektyviu, patirtimi grįstu, vertinimu. Šiuolaikinėje reabilitacijoje naudojama daug įrangos, tačiau labai maža dalis jos turi galimybę objektyviai, pamatuojamai registruoti atliekamų pratimų kokybę. Bendradarbiaujant su MB „Judesio medicina“, darbe numatoma vystyti jutiklių sistemą ir grįžtamojo ryšio pacientui ir gydytojui vizualizavimo metodus (galimos dvi magistro projektų tematikos), skirtus reabilitacijos eigos objektyvizavimui kineziterapinei laisvo kybojimo įrangai.

Literatūra 

Nascimento, L.M.S.d.; Bonfati, L.V.; Freitas, M.L.B.; Mendes Junior, J.J.A.; Siqueira, H.V.; Stevan, S.L., Jr. Sensors and Systems for Physical Rehabilitation and Health Monitoring—A Review. Sensors 2020, 20, 4063.

 

Vadovas

Doc. Dr. Darius Jegelevičius, Medicininio vaizdinimo laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; mechanikos inžinerija; informatikos inžinerija; matematika; fizika.

Mikrobangų radarai (dešimčių GHz eilės dažnio) sugeba nekontaktiniu būdu registruoti milimetro dalies poslinkius. Tobulėjančios technologijos leido juos smarkiai atpiginti bei sumažinti gabaritus. Pastaruoju metu ieškoma būdų kaip juos panaudoti nekontaktiniam gyvybinių parametrų (daugiausia kvėpavimo ir širdies ritmo) stebėjimui. Darbe bus tiriami nauji radarų taikymo ir signalų apdorojimo sprendimai gyvybinių parametrų ir biomedicininės inžinerijos taikymo srityse.

Literatūra

C. Li, V. M. Lubecke, O. Boric-Lubecke and J. Lin, Sensing of Life Activities at the Human-Microwave Frontier, in IEEE Journal of Microwaves, vol. 1, no. 1, pp. 66-78, Jan. 2021.

 

Vadovas
Doc. Dr. Darius Jegelevičius, Medicininio vaizdinimo laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; mechanikos inžinerija; informatikos inžinerija; matematika; fizika.

Šiuo darbu siekiama realizuoti ir ištirti sukoncentruoto optinio poveikio/matavimo būdą naudojant LED šviestukus ir fotodiodus bei atitinkamus mikrograndynus. Siekiant, kad fotopletizmogramos signalai būtų registruojami kuo mažesniame audinių paviršiaus plote, numatoma naudoti atspindžio metodą ir optines gijas ar šviesolaidžius šviesai perduoti.

     

Literatūra

 

Vadovas

Dr. Saulius Daukantas, Biomedicininių prietaisų inovacijų laboratorija

Studento specializacija

Elektronikos inžinerija; mechanikos inžinerija; informatikos inžinerija; fizika.

Mokslo pasiekimai ir poveikis

Informacijos išteklių paieška

Technologiniai sprendimai

Projektai

Biomedicininės inžinerijos institutas

Rodyti daugiau

KTU Atviros prieigos centras

Instituto mokslininkų sukurti technologiniai sprendimais padedame mūsų užsakovams spręsti technologines problemas. Bendradarbiavimas su užsakovais vyksta vykdant veiklas nuo paprastų užsakymų ir pirmųjų testų iki bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų. Kitomis teikiamomis paslaugomis ir pasiūlymais.
Įrangos rezervaciją ar paslaugų užsakymą galima atlikti per KTU Atviros prieigos centrą.

Plačiau

Tarptautinės konferencijos „Biomedical Engineering” medžiaga – 1999-2016 metai (Proceedings of International Conference „Biomedical Engineering” 1999-2016)

prof. dr. Vaidotas Marozas
Direktorius
tel. 8 (37) 407 118
el. p. vaidotas.marozas@ktu.lt

Asta Dapkevičienė
Administratorė
tel. 8 (37) 407 119
e.p. asta.dapkeviciene@ktu.lt

Julija Kravčenko
Technologijų perdavimo projektų vadovė
Tel. +370 698 57 989
el. p. julija.kravcenko@ktu.lt