Kai mokslinis kelias pasirenkamas dar mokykloje ir sprendimas išlieka nepakitęs iki pat doktorantūros studijų pabaigos – gimsta tvari akademinė karjera. Būtent tokį kelią pasirinko dr. Vilma Pluščiauskaitė, šiandien Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotoja, vykdanti tyrimus, padedančius geriau suprasti širdies aritmijos mechanizmus.
Kur studijuos, Vilma apsisprendė gana anksti. Mokykloje didžiausią susidomėjimą jai kėlė matematika ir fizika, o dar devintoje klasėje sužinojusi apie KTU Biomedicininės elektronikos studijų programą, iki pat dvyliktos klasės šio pasirinkimo nepakeitė. Bakalauro studijos tapo įtraukiančia patirtimi – Vilmai buvo svarbu, kad jos pasirinkta sritis tiesiogiai prisideda prie pagalbos žmogui – nuo ligų atpažinimo pasitelkiant algoritmus iki kasdien dėvimų įrenginių, leidžiančių stebėti fizinę būklę. Todėl tęsti studijas Biomedicininės inžinerijos magistrantūros programoje, o vėliau ir doktorantūroje, buvo natūralus žingsnis.
Dar studijuodama magistrantūroje prisidėjau prie institute vykdomų projektų, o įstojus į doktorantūros studijas pradėjau dirbti jaunesniąja mokslo darbuotoja „TriggersAF“ projekte, kuris tiesiogiai siejosi ir su mano doktorantūros tyrimų tema.
Ir nors viskas klostėsi sėkmingai, Vilma atvira, kad abejonių dėl pasirinkto kelio kilo. Ypač neramino klausimas, ar pavyks sėkmingai baigti visus doktorantūros studijų etapus, nes pasirinkta tyrimų sritis buvo visiškai nauja, o pradžioje nebuvo net duomenų bazės, kurią būtų galima analizuoti.
Didžiausi profesiniai iššūkiai kyla tais etapais, kai tyrimų procesas vyksta lėtai arba kai daugelis iškeltų hipotezių nepasiteisina. Tokie laikotarpiai gali nuvilti, tačiau jie taip pat yra svarbi mokslinio darbo dalis – net ir nesėkmingi bandymai suteikia vertingos informacijos.
Tokiose situacijose svarbiausia nepasiduoti, išlaikyti kantrybę ir pasitikėjimą procesu – būtent tai veda prie prasmingų rezultatų.
Be to, mane motyvuoja suvokimas, jog mano jau atlikti darbai gali padėti kitiems mokslininkams jų tyrimuose.
Motyvacija ir iššūkiai
Be puikios vidinės motyvacijos, Vilmai padėjo ir įkvepiantis vadovo palaikymas, ir kryptingai sudėliotas darbų planas – tai leido sėkmingai judėti pirmyn. O įgyta patirtis neabejotinai turėjo didelę reikšmę ir asmeniniam augimui.
Doktorantūros studijų metu turėjau galimybę daug keliauti, susipažinti su gausiu instituto užsienio partnerių ratu bei konferencijų metu užmegzti pažintis su tyrėjais iš viso pasaulio. Šios patirtys ne tik praplėtė akiratį, bet ir sustiprino mano motyvaciją tęsti mokslinį kelią.
Sėkmingai apgynus daktaro disertaciją, Vilmos mokslinė veikla išliko orientuota į prieširdžių virpėjimo profilių analizę ir modeliavimą. Atliekamuose tyrimuose siekiama atrasti sąryšį tarp individualių prieširdžių virpėjimo sukėlėjų ir aritmijos epizodų ir tokiu būdu judėti link personalizuotos diagnostikos. Vienas svarbiausių Vilmos pasiekimų – kartu su vadovu publikuotas mokslinis straipsnis, kuriame pristatyta nauja metodika, kuri gali būti pritaikoma analizuojant ilgalaikius pacientų duomenis ir prisidėti prie tikslesnio aritmijų vertinimo klinikinėje praktikoje.
Dabartiniai tyrimai ir ateities planai
Šiuo metu Vilma tęsia tyrimus projekte „decipherAF“, kuris natūraliai pratęsia ankstesnio projekto rezultatus. Dabartinis jaunosios mokslų daktarės tikslas – kurti metodus, leidžiančius nustatyti sąryšius tarp skirtingų prieširdžių virpėjimo trigerių, pasitelkiant ilgalaikius stebėjimo duomenis. Šie tyrimai turi praktinę reikšmę: ateityje jų rezultatai galėtų būti integruoti į išmaniuosius dėvimus įrenginius, padedančius nuolat stebėti širdies veiklą ir įvertinti galimus aritmijos epizodus.
Savo darbo prasmę labiausiai jaučiu bendradarbiaudama su klinikiniais partneriais, nes tuomet aiškiai matosi realios problemos, su kuriomis jie susiduria kasdienėje praktikoje. Tokiose situacijose ypač išryškėja, kaip mes, biomedicininės inžinerijos mokslininkai, galime prisidėti prie sprendimų kūrimo ir praktinių įrankių vystymo.
Mokslininko darbą Vilma apibūdina kaip nuolatinį bandymų procesą, kuriame daug kas priklauso nuo kantrybės ir atkaklumo. Ir šios savybės duoda vaisius – Vilma džiaugiasi, kad gali jausti stiprų ryšį su realiais žmonių gyvenimais, matydama, kaip sparčiai populiarėja nešiojami įrenginiai, kurie suteikia galimybę mokslininkų sukurtus algoritmus pritaikyti tiesiogiai kasdienėje aplinkoje.
Mokslininkė pabrėžia ir komandinio darbo svarbą:
Be galo džiaugiuosi savo kolegomis laboratorijoje, visi yra darbštūs ir malonūs, su kuriais tiesiog gera dirbti.
Vilmos patirtis rodo, kad universitetinė aplinka sudaro puikias sąlygas atsiskleisti, įgyti tarptautinės patirties ir sėkmingai pradėti mokslinę karjerą, o tiems, kurie dar tik svarsto apie doktorantūros studijas, ji pataria:
Jei kyla bent menkiausia mintis pabandyti, verta išdrįsti ją įgyvendinti.
Vilmos sėkmės istorija – pavyzdys, kaip nuoseklumas, smalsumas ir kolegų parama padeda jaunam mokslininkui ne tik augti profesiškai, bet ir kurti tyrimus, turinčius realų poveikį visuomenei.
Džiaugiamės, kad Biomedicininės inžinerijos institute dr. Vilma Pluščiauskaitė rado ne tik savo tyrimų kryptį, bet ir bendruomenę, kuri padeda jai įgyvendinti ambicingus mokslinius tikslus.
